- kuitis
- kuĩtis sm. (2) 1. Kal, Kos110 jaunas tankus spygliuočių miškelis, šilelis, giraitė: Kuĩtis iš eglių, pušų, o gojus iš beržų, drebulių, ąžuolų J. Tėvas užaugino kuitį kaip kanapyną Plt. Užsiejau tokį tankį kuĩtį, kad vos išlįsti begalėjau Tl. Kuĩtė[je] dabar pradėjo dygti grybai Pln. Dėdė išleidžia (iškerta) medžius kuĩtė[je] J. Vaikščio[ja] Adomas po žalią kuĩtį, … po eglynėlį JD354. Gražus kuitelis žaliuoja JD332. | Medžiai stepėse yra išsimėtę atskirais kuičiais (gojais) Vr. 2. NdŽ, Šv tankūs krūmokšniai, brūzgai, tankynė: Šernas į tokį kuitį įsilindęs, kad nė šunys nėkaip neprieita Krt. Įsilindo į kuĩtį – rask dabar Lkv. Ka nėkas nematytum, sulindom į kuĩtį Rt. 3. Kuĩtis – tankiais kadagiais ir žemais krūmeliais apaugusi ganyklalė Sr.
Dictionary of the Lithuanian Language.